Kas yra PVM ir kaip tai veikia Lietuvoje?

Kas yra PVM ir kaip jis veikia kasdienes išlaidas?

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai vartojimo mokestis, kurį sumokame beveik kaskart, kai atsiskaitome kasoje, perkame internetu ar mokame už paslaugas. Nors čekyje matome tik galutinę sumą, PVM sudaro reikšmingą kiekvieno pirkinio kainos dalį.

Suprasti, kaip skaičiuojamas šis mokestis, kokioms prekėms taikomos lengvatos ir kada taikomas atvirkštinis apmokestinimas, naudinga kiekvienam - tai padeda geriau įvertinti tikrąją prekių vertę, suprasti kainų pokyčius ir tiksliau planuoti savo mėnesio išlaidas.

Kaip veikia PVM 2026-2027 metais?

Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21 proc. – jis taikomas daugeliui prekių ir paslaugų. Tačiau kai kurioms prekėms ir paslaugoms gali būti taikomi lengvatiniai 12 proc., 5 proc. arba 0 proc. tarifas. Tam tikrais atvejais PVM gali būti visai netaikomas.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. 12 proc. tarifas, pavyzdžiui, taikomas apgyvendinimo, tam tikroms keleivių vežimo ir kultūros paslaugoms.

Kaip PVM atsispindi prekės kainoje?

Jei prekės kaina be PVM yra 100 Eur, o jai taikomas standartinis 21 proc. tarifas, PVM sudaro 21 Eur. Taigi galutinė prekės kaina pirkėjui bus 121 Eur.

Šiuo atveju 100 Eur sudaro prekės kainą be PVM, o 21 Eur – į kainą įskaičiuotą PVM. Pirkėjas sumoka visą 121 Eur sumą, o PVM mokėtojas atitinkamą PVM dalį apskaito ir deklaruoja pagal PVM taisykles.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad PVM tarifas priklauso nuo konkrečios prekės ar paslaugos ir jos teikimo aplinkybių, todėl ne visoms prekėms ir paslaugoms taikomas 21 proc. tarifas.

Prieš taikant konkretų PVM tarifą verta pasitikrinti aktualią VMI informaciją.

Kur kasdien susiduriame su PVM?

PVM dažniausiai jau būna įtrauktas į galutinę kainą, kurią matome parduotuvėje ar sąskaitoje. Pavyzdžiui, PVM galime sumokėti:

• Perkant maistą ir buities prekes – parduotuvėje įsigyjant maisto produktus, valymo priemones ar kitas kasdienio vartojimo prekes.

• Perkant drabužius ir elektroniką – įsigyjant drabužius, telefoną, kompiuterį ar kitą elektroniką.

• Lankantis restoranuose ir kavinėse – mokant už maistą ir gėrimus ar kitas teikiamas paslaugas.

• Naudojantis transportu ir automobilio paslaugomis – pavyzdžiui, perkant degalus ar mokant už tam tikras automobilio priežiūros paslaugas.

• Pramogaujant ir naudojantis įvairiomis paslaugomis – perkant bilietus, užsisakant tam tikras paslaugas ar lankantis pramogų vietose.

Vis dėlto PVM tarifas ir jo taikymo tvarka gali skirtis priklausomai nuo konkrečios prekės ar paslaugos. Kai kurioms prekėms ir paslaugoms taikomi lengvatiniai tarifai, o tam tikrais atvejais PVM gali būti netaikomas.

Kaip PVM tarifas keitėsi Lietuvoje?

PVM tarifas Lietuvoje ne visada buvo toks, koks taikomas šiandien. Standartinis PVM tarifas keitėsi priklausomai nuo ekonominės situacijos ir valstybės mokesčių politikos.

2008 m. Lietuvoje standartinis PVM tarifas buvo 18 proc. 2009 m. pradžioje jis padidėjo iki 19 proc., o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatytas 21 proc. tarifas. Būtent 21 proc. standartinis tarifas Lietuvoje taikomas iki šiol.

Keitėsi ne tik standartinis PVM tarifas. Lengvatiniai tarifai taip pat buvo koreguojami – pavyzdžiui, iki 2025 m. pabaigos kai kurioms prekėms ir paslaugoms buvo taikomas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 m. sausio 1 d. daliai jų pradėtas taikyti 12 proc. tarifas.

Todėl kalbant apie PVM svarbu atsižvelgti ne tik į šiuo metu galiojantį tarifą, bet ir į tai, kad mokesčių taisyklės laikui bėgant gali keistis.

Kur panaudojamos PVM pajamos?

PVM yra svarbus valstybės biudžetui. Surinktos PVM lėšos naudojamos viešosioms reikmėms:

• sveikatos apsaugai;

• švietimui;

• socialinėms paslaugoms;

• infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms;

• kitoms valstybės funkcijoms finansuoti.

PVM nuo kitų dažnai mokamų mokesčių skiriasi tuo, kad jis tiesiogiai susijęs su vartojimu. Kuo daugiau prekių ir paslaugų perkame, tuo daugiau PVM sumokame per jų kainas.

Todėl PVM yra ne tik skaičius sąskaitoje ar čekyje – tai mokestis, kurį mokėdami už kasdienes prekes ir paslaugas prisidedame prie valstybės biudžeto pajamų.

Ar visoms prekėms ir paslaugoms taikomas vienodas PVM?

Nors standartinis PVM tarifas yra 21 proc., tam tikroms prekėms ir paslaugoms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai arba PVM gali būti visai netaikomas. Apžvelkime lengvatinius tarifus ir situacijas, kai PVM išvis netaikomas:

Lengvatiniai PVM tarifai

Kai kurioms prekėms ir paslaugoms Lietuvoje taikomi mažesni nei standartinis 21 proc. PVM tarifai:

• 9 proc. tarifas buvo taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pavyzdžiui, šis tarifas buvo taikomas apgyvendinimo, reguliaraus keleivių vežimo ir tam tikroms kultūros paslaugoms. Nuo 2026 m. sausio 1 d. daugeliu šių atvejų 9 proc. tarifą pakeitė 12 proc. tarifas.

• 12 proc. tarifas nuo 2026 m. taikomas tam tikroms apgyvendinimo, reguliaraus keleivių vežimo ir kultūros paslaugoms.

• 5 proc. tarifas taikomas, pavyzdžiui, tam tikriems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir knygoms bei kitiems neperiodiniams informaciniams leidiniams, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.

• 0 proc. tarifas tam tikromis sąlygomis taikomas, pavyzdžiui, eksportuojamoms prekėms ir kai kurioms tarptautinio transporto paslaugoms.

Taigi PVM tarifas priklauso ne tik nuo prekės ar paslaugos, bet ir nuo konkrečių jos pardavimo ar teikimo aplinkybių.

Kai PVM netaikomas

PVM ne visada skaičiuojamas. Kai kurios sveikatos priežiūros, socialinės, švietimo, finansinės ir draudimo paslaugos gali būti neapmokestinamos PVM, jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.

PVM taip pat gali nereikėti taikyti smulkiajam verslui, kuris nėra įregistruotas PVM mokėtoju. Jei per paskutinius 12 mėnesių gautos pajamos neviršija 45 000 Eur ribos ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių privaloma registruotis PVM mokėtoju, verslas nuo savo pardavimų gali neskaičiuoti PVM.

PVM mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems.

Smulkiajam verslui PVM taisyklės ypač aktualios dirbant su užsienio klientais. Teikiant įprastas B2B paslaugas, pavyzdžiui, konsultavimo, reklamos ar rinkodaros paslaugas, kitos ES šalies įmonei, Lietuvos PVM paprastai neskaičiuojamas.

Taikomas atvirkštinis apmokestinimas („reverse charge“):

• sąskaita išrašoma be Lietuvos PVM;

• sąskaitoje nurodoma, kad taikomas atvirkštinis apmokestinimas;

• PVM apskaičiuoja ir sumoka paslaugą gaunanti įmonė savo šalyje.

Pavyzdys: Lietuvos savarankiškai dirbantis asmuo suteikia Ispanijos įmonei konsultavimo paslaugą už 1 000 Eur. Sąskaita išrašoma 1 000 Eur sumai be Lietuvos PVM, sąskaitoje faktūroje nurodant „atvirkštinis apmokestinimas“. Ispanijos įmonė PVM apskaičiuoja pagal savo šalies taisykles.

Smulkusis verslas ir PVM registracija

PVM registracija ir PVM mokėjimas nėra tas pats dalykas. Galite turėti PVM mokėtojo kodą, tačiau konkrečiam užsienio verslo klientui Lietuvos PVM neskaičiuoti. Be to, tam tikrais atvejais mažas verslas gali taikyti smulkiojo verslo schemą (SVS) ir nuo Lietuvoje teikiamų paslaugų PVM neskaičiuoti, jei atitinka nustatytas sąlygas.

PVM perkant internetu - kodėl mokame muitus?

Perkant internetu iš kitos Europos Sąjungos šalies ar už ES ribų esančios valstybės, PVM ir muitai gali būti taikomi skirtingai:

• Perkant iš kitos ES šalies, PVM dažniausiai taip pat būna įtrauktas į galutinę kainą, todėl papildomai jo mokėti gavus prekę paprastai nereikia.

• Perkant iš ne ES šalių, pavyzdžiui, Kinijos ar JAV, prekė yra importuojama į ES, todėl gali atsirasti prievolė mokėti importo PVM ir muitus.

Svarbu pažymėti, kad muitas neturi vieno fiksuoto tarifo – jo dydis priklauso nuo prekės rūšies, kilmės ir vertės. Be muito, importuojant prekes iš ne ES šalių gali būti taikomas ir importo PVM.

Kai kurie prekių ženklai importo mokesčius padengia patys, pavyzdžiui, ASOS ar Next. Tokiu atveju prekė siunčiama pagal DDP (Delivered Duty Paid) principą – pardavėjas ar jo pasirinktas vežėjas sutvarko importo formalumus ir apmoka taikomus muitus bei kitus importo mokesčius.

Pirkėjui papildomai mokėti gavus siuntą nereikia. Vis dėlto prieš perkant verta patikrinti konkretaus pardavėjo pristatymo sąlygas ir įsitikinti, kad nurodyta Duties & Taxes Included arba DDP.

Reikia daugiau finansinio lankstumo? Pasinaudokite Credit24 galimybėmis!

Suprasdami, kaip formuojasi kainos ir kur keliauja mokesčiai, galite gerokai efektyviau valdyti savo asmeninius finansus. Vis dėlto, net ir gerai suplanavus biudžetą, pasitaiko atvejų, kai didesniam pirkiniui, namų remontui ar netikėtoms išlaidoms laikinai prireikia papildomų lėšų.

Tokiose situacijose Credit24 Kredito linija suteikia reikiamą finansinės pagalvės įrankį:

• Momentinė Kredito linija iki 7 000 Eur – paraišką internetu pateiksite vos per kelias minutes.

• Mokėkite tik už tai, ką naudojate – palūkanos skaičiuojamos tik nuo faktinės panaudotos sumos.

• Visiška kontrolė išmaniajame telefone – patogiai valdykite savo limitą ir įmokas per mobiliąją programėlę (App Store ir Google Play).

Daugiau apie Kredito liniją sužinokite čia.

Pateikite paraišką šiandien

Finansų ABC - sužinokite daugiau.

Pastaruoju metu finansinė situacija Lietuvoje gerėja, tačiau žmonių pasitikėjimas savo finansinėmis žiniomis mažėja. Dėl šios priežasties sukūrėme Finansų ABC seriją – kad sudėtingas temas galėtumėte lengviau suprasti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Kviečiame susipažinti ir su kitomis serijos temomis – jas rasite Finansų ABC puslapyje.