Nemaža dalis Lietuvos gyventojų artėjant metų pabaigai jau ima dėlioti planus, kaip panaudos iš II pakopos pensijų fondų atsiimtas sukauptas lėšas. Tarp dažniausiai girdimų planų – pradinis įnašas būsto paskolai gauti, automobilis, namų atnaujinimas ar įvairūs didesni pirkiniai. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad planus naujų metų pradžiai jau susidėliojusiems gyventojams juos gali tekti keisti ar atidėti, mat pensijų fondų pinigai jų nepasieks taip greitai, kaip tikisi.

Alytaus, Marijampolės, Utenos, Druskininkų ir Mažeikių gyventojai lapkritį ir gruodį socialinės atsakomybės projekto „Nematomi finansai“, organizuojamo bendrovės „Credit24“, nemokamų paskaitų metu mokėsi tvarkyti savo kasdienius finansus, taupyti ateičiai ir investuoti, atsakingai naudoti svarbiausius finansinius instrumentus.

„Credit24“ pradeda projektą „Nematomi finansai“ mažesniuose miestuose – gyventojai mokysis valdyti biudžetą, skolintis atsakingai ir stiprinti finansinį raštingumą.

Lietuviams skolinantis svarbu, kad paskolą suteikianti įmonė būtų patikima, skaidri, turėtų gerą reputaciją. Pasitikėjimą dar labiau stiprina pažįstamų rekomendacijos. Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad kreditorių pasirinkimas turi būti atsakingas, ir įvardija signalus, pagal kuriuos galima atpažinti nepatikimas įmones.

Nusprendę pasiskolinti pinigų dauguma šalies gyventojų visų pirma kreipiasi į šeimos narius ar net draugus, o ne į finansines institucijas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad lietuvių skolinimosi įpročiai gerokai skiriasi nuo kaimyninių šalių: latviai ir estai žymiai dažniau naudojasi bankų, kreditų bendrovių ar kitų finansų įstaigų paslaugomis.

Netikėtai gautus pinigus Lietuvos gyventojai dažniausiai rinktųsi taupyti arba investuotų į ką nors naudingo. Vis dėlto neplanuotai finansinei sėkmei nusišypsojus ne visi galvotų apie ateitį – dažnas pinigus išleistų kelionėms, pramogoms ar kasdienėms išlaidoms. Gyventojų apklausa parodė, kad nors dauguma lietuvių elgiasi finansiškai atsakingai, atsispirti pagundai spontaniškiems pirkiniams ar malonumams didelei daliai būtų sunku.

Planuodami finansus Lietuvos gyventojai didžiausią dėmesį teigia skiriantys taupymui nenumatytiems atvejams. Finansų ekspertai sako, kad tai gali rodyti ne tik neužtikrintumą dėl ateities, bet ir brandesnį požiūrį į savo finansų tvarkymą.

Net ir didelės pajamos negarantuoja finansinio stabilumo, nepadeda pasiekti finansinių tikslų ar sukaupti pagalvės „juodai dienai“, jei nesivadovaujama pagrindinėmis finansinio raštingumo taisyklėmis. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis lietuvių pasitiki savo finansinėmis žiniomis ir mano pakankamai gerai suprantantys įvairius finansinius produktus bei paslaugas. Kita vertus, gebėjimai reguliariai taupyti finansų ekspertus skatina tuo suabejoti.

Didelė dalis lietuvių savo mėnesinį atlyginimą išleidžia iki paskutinio cento ir visiškai nieko neatsideda į santaupas. Taupyti nenorintys ar nepajėgiantys gyventojai save stato į keblią padėtį – netekę darbo dauguma neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius.

Sužinokite, kur gyvena Kalėdų Senelis, kokias paslaptis slepia jo šiaurietiški namai ir kaip jis ruošiasi didžiausioms metų šventėms.