Japonų tauta nuo seno žinoma kaip itin organizuota, tad nenuostabu, jog kai kurias jų praktikas visas pasaulis taiko ir savo kasdienybėje. Štai visai neseniai buvome susižavėję Marie Kondo tvarkymosi menu ir kūrėme balansą savo namuose. Tačiau ar kada teko girdėti apie subalansuotus finansus? Taip vadinamas apie 100 metų senumo japonų taupymo metodas kakeibo. Jis plačiai paplitęs ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių, o tinkamai juo naudojantis savo santaupas galima padidinti be didesnių pastangų ir papildomo uždarbio.  

Išvertus iš japonų kalbos, kakeibo reiškia „namų ūkio finansinė knyga“. Šis metodas remiasi 4 pagrindiniais klausimais: Kiek pinigų turiu? Kiek norėčiau sutaupyti? Kiek pinigų išleidžiu? Kokiais būdais galėčiau pagerinti situaciją?

Tad prieš pradedant naudotis kakeibo metodu, visų pirma reikėtų sau atsakyti į šiuos labai svarbius klausimus. Beje, į juos atsakinėti reikia kiekvieną mėnesį. Taip visada žinosite, kokioje padėtyje esate ir į ką turite atkreipti dėmesį.

Ką pataria japonai?

Pagrindinė kakeibo metodo esmė – susikoncentruoti ne į tai, ko negali sau leisti, o į tai – ką gali. Todėl kiekvieno mėnesio pradžioje išsikeliami klausimai, iš kurių vienas – kiek nori sutaupyti šį mėnesį. Nuo to ir prasideda mėnesio planavimas.

Toliau japonai pataria išskirstyti savo išlaidas į 4 dalis:

• Būtinosios išlaidos (survival): maistas, vaistai, transportas, mokesčiai.
• Pasirenkamosios (optional): restoranai, maistas išsinešimui, apsipirkinėjimas.
• Kultūrinės (cultural): knygos, muzika, žurnalai.
• Papildomos (extra): nereguliarios išlaidos, tokios kaip gimtadienio dovanos, taisymai, baldai.

Toliau – išsikelkite sau mėnesio tikslą. Pavyzdžiui, pradėti taupyti vasaros atostogoms. Beje, šis metodas ypatingas tuo, jog viskas rašoma ranka – susibraižius kiekvieno mėnesio lapą ir padalinus jį į reikiamas dalis, kad būtų lengviau pildyti.

Mėnesio apibendrinimas: kuo džiaugiatės ir ką buvo galima daryti kitaip

Pagal kakeibo metodą, savo išlaidas sekame kiekvieną savaitę ir jas fiksuojame lape. Taip rekomenduojama daryti norint visada matyti aiškų pinigų „tėkmės“ vaizdą.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje daromas apibendrinimas, kurio metu peržvelgiamos visos išlaidos ir išsikelti mėnesio tikslai. Taip pat atsakoma į klausimus:

• Kokią savaitę buvo išleista daugiausiai pinigų?
• Ar tikėjotės, jog išlaidos bus tokios?
• Kur galėtumėte sutaupyti/ko buvo galima atsisakyti?

Tokiu būdu kiekvieno mėnesio pabaigoje turėsite atvirą pokalbį su savimi, o bėgant laikui ugdysitės finansinį sąmoningumą, kuris padės eiti stabilesnės ir saugesnės ateities link.

Reguliarus taupymas ir planavimas – kelias į saugesnį rytojų

Nors žmonių pajamos kiekvienais metais auga, tačiau kartu auga ir jų įsipareigojimų skaičius. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 15 metų lietuvių pajamos paaugo 4 kartus, o turimi įsipareigojimai – 5 kartus.

Todėl norint gyventi ramų ir finansiškai stabilų gyvenimą, būtina išmokti tinkamai skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas. Deja, statistika rodo, jog Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai Europoje. Todėl dažnai žmonės pradeda skolintis neapgalvotai. 

„Užtikrintos santaupos banke – vienas iš pagrindinių būdų, kuris padeda išvengti neapgalvoto skolinimosi. Mūsų duomenimis, žmonės dažniausiai skolinasi tuomet, kai ištinka nenumatytos aplinkybės, kurios pareikalauja nemažų papildomų išlaidų. Todėl pirmiausia, visada savo klientus stengiamės edukuoti apie taupymo naudą ir galimus būdus, kurie padėtų kiekvieną mėnesį atsidėti norimą sumą pinigų“, – sako skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.